 |
| Aš ir mano papuošalai vestuvių dieną |
šiek tiek mano dirbinių istorijos.
Man labai patinka kuo nors užsiimti. Ypatingai kai yra tikslas. Pavyzdžiui, artėjo mano draugės vestuvės. Ji sumąstė, kad reikia mėlyno akcento. Tai gaminausi karolius ir auskarus - mėlynai. Kiek man džiaugsmo buvo juos gaminant ir ruošiantis bei mąstant, kad jie tikrai neblogai gausis. Pats kūrybos procesas teikia begalės džiaugsmo. Verta ieškoti ir tiesiog atsipalaiduoti kūrybiniame procese.
Kita istorija prasidėjo tuo, kad viena draugė paprašė, kad pagaminčiau auskarus. Tai mane pagavo įkvėpimas ir aš pagaminau ne tik auskarus, bet visą komplektą - auskarus ir pakabuką. Taigi, gera turėti tikslą gaminti. Bet viskam deja ateina laikas. Pamatai kokį gražų pagrindą, žinai, kad norėtum prisiliesti ir ką nors gražaus padaryti, bet laukiu idėjos, kad šautų į galvą. Taigi, turėjau tuos pagrindus, netgi nudažytus ir laukiau, kol palankys brangi mūza - išganinga mintis :)
 |
| Pradžia |
 |
| Auskarai baigus paišyti |
 |
| Pakabukas baigus paišyti |
 |
| Pabaiga |
artėjo mano draugės vestuvės. Ji sumąstė, kad reikia mėlyno akcento...:)) hmm....
AtsakytiPanaikinti:) Aš taip pat žinau, koks geras yra tasai proceso jausmas... Kūrybos proceso jausmas. Nuostabu yra galvoti apie žmogų ir kažką jam ruošti. Turbūt bene didžiausia rankų darbo dovanos vertė yra ta nepamatuojamoji/nematomoji: mintys, kurias galvojai, meilė, kurią sudėjai, ilgesiai ir džiaugsmai, kuriuos išgvenai darydama. Tai yra daiktai su istorija... Austrų poetas R. M. Rilkė yra pasakęs: MAN ATRODO, KAD VISI DAIKTAI GIEDA. Tegul gieda tavieji rankdarbiai, Gerda, tegul gieda pasauliui apie šviesą ir meilę!
AtsakytiPanaikinti