Idėjos kulminacija
Važiuojant autobusu, pro langą švietė nuostabi rytmetinė saulė. Ir ją man užstojo sunkvežimis. Labai didelis. Buvo keistas jausmas tuo metu ir šoktelėjo viena mintis: Ar milžinai gali užstoti saulę? Štai kas iš tos minties išsivystė:
Ar milžinai gali užstoti saulę?
Žvelgi ir nematai nieko pro juos
Tik šešėlis krenta tamsos...
Klausi vis: kur dingo mano saulė?
Don Kichoto milžinai užstojo ją...
Nežinau kaip kovoti su jais!
Pulsiu nugalėsiu! Pulsiu ir mirsiu!
Šie milžinai nepaprasti kovotojai.
o aš... o aš tik mažas paukštelis vaiko rankoj...
ir Tik šventos rankos gali patraukti juos!
Milžinai... Man užstojo saulę...
Tai stok kovot, mano mielas Don Kichote!
Nors užmigęs svajose jau esi...
Mano ir tavo pašaukimas vėl matyti saulę!
Ar milžinai gali užstoti saulę?
Žvelgi ir nematai nieko pro juos
Tik šešėlis krenta tamsos...
Klausi vis: kur dingo mano saulė?
Don Kichoto milžinai užstojo ją...
Nežinau kaip kovoti su jais!
Pulsiu nugalėsiu! Pulsiu ir mirsiu!
Šie milžinai nepaprasti kovotojai.
o aš... o aš tik mažas paukštelis vaiko rankoj...
ir Tik šventos rankos gali patraukti juos!
Milžinai... Man užstojo saulę...
Tai stok kovot, mano mielas Don Kichote!
Nors užmigęs svajose jau esi...
Mano ir tavo pašaukimas vėl matyti saulę!
patinka man kai iš tokių kasdieninių situacijų iškyla tokie šedevriukai :)
AtsakytiPanaikinti