Peozija

Ar būna kartais... Tokiais kartais, kai žinai, kad tau reikia kažką daryti, bet ramiai sau sėdi ir darai kažką kita. Painiava ania? Taip taip... 

Pastarosiomis dienom galvoju daug apie poezija. Labai daug. Pirma viena mano kūrybos brangioji draugė atsiuntė pasiklausyti apie Sarah Kay. Bet ji mane sužavėjo. Sužavėjo nuoširdumu ir tikrumu. Prisiliečiau prie jos ir poezijos. Kviečiu ir jus pasiklausyti ir pradėti patiems kurti ;) 

 

Labiausiai patiko tame eilėraštyje: šokoladas ir lietaus batai. Nėra niekoko nepataisytų šokoladas... Nors yra kelių dalykų kurių negali pataisyti šokoladas, bet tam reikia lietaus batų (guminių - angliškai jie geriau skamba, šitaip ir lietuviškai šitaip geriau skamba).
Kita mintis, kad visi gali kurti poezija. Pirma sugalvok 3 dalykus, kas tavo gyvenime tiesa. Ir tie žodžiai išsilieja kaip poezija. Gražu... Poezija yra aplink kiekvieną žmogų.
Dievo poezija man labiausiai patinka. Ji matoma akimis, kai lyja, debesis plaukioja, medžiai linguoja, paukščiai skrenda. Tada viskas trumpam sustoja pasiklausyti šios poezijos...

Dar vienas dalykas šią savaitę mane nustebinęs, tai mano draugė iš Kauno.
Ji man suruošė siuntinuką, kurio tiek laukiau. Ir to ko sulaukiau, mane labai nustebino. Ji atsiuntė savo eilėraščių knygutę. Tai skaičiau išsijuosusi. Radau eilėraštį, kuris mane palietė.

Akvilė Širvaitytė

Atėjau

Atėjau į žemę, kai buvo madinga negimti

Arba išsikraustyti gyventi į kitą planetą. 

Atėjau, atsinešiau sutryptą viltį, 

Išsižadėjus dangaus, žvaigždžių ir kometų.

Atėjau, kai nelaukė, 

Kai rėkė ir šaukė.

O atėjusi tarpdury tyliai

LABAS RYTAS tariau. 

Kai buvo madinga pradingt - 

Pradingau...

Mamai, skaičiau šitą eilėraštį. Tik ji man priminė, kad ir aš noriu išleisti savo knygutę. Hmm... Daug darbo tada laukia. Jeigu kada pavyks išleisti. Kažkaip vis žvilgteliu į kūrybos pusę ir mąstau apie ją, bet taip rimtai negalvoju. Tik mąstau, kad smagu, kokį kūrybiniu projektu užsiimti, pati sau... Tad ir laukiu kokio gražaus iššūkio, kurį galėčiau priimti.