Iš serijos eilėraščiai

Dar vienas iš serijos, kuris kaip atspindys pasaulio liūdesiui ir bambėjimui, 

kuris kartais šmėkšteli prieš akis. 

Nesakykit, kad to nėra. Yra. Viskas yra. 

Tik išlieka klausimas, kaip tu priimi tai? 

Su skausmais, dūžiais ar šypsena ar begaliniu liūdesiu krūtinėje. 

Aš pasilieku sau viltį - nemirštančią. 

Nors ir skausmas draskytų krūtinę, įsikibsiu vilties su gležnais nagais ir nepaleisiu. 

Nepaleisiu ir nieko - išgyvensiu. 

Žmonės - griuvėsiai 

Įsivaizduok:

Kalnai ir pilys.

Tik pilys – griuvėsiai.

Ant tų pilių žmonės.

Savo griuvėsius kaip žiūrkėnai

Slapsto.

Rodos niekas nemato.

Ar nenori matyti?

Ant šiukšlių kalno sėdi

Ir dejuoja, kodėl gyvenimas smirdi.

Išeisiu... Su kava rankose

Bet griuvėsiai seks paskui mane

Lyg šuva praradęs namus

Tik Viešpats kareivijų

Priglaus sugruvusiuosius

Į savo namus...

Kur nebebus lūženų...