"Pasak Pelenės": Pamokos

Penktas skyrius: Pamokos

iš http://www.guardian.co.uk/education/2009/mar/15/school-sports-dance 

Kol įsibėgėjo terasos statybos. Mergina po truputį artimesnė tapo su savo močiute ir savo krikštatėviu. Tačiau su savo teta niekaip negalėjo susikalbėti. Kartais nuo karto porą žodžių persimesdavo su pussesere. Bet kuriuo atveju šokių pokylis sujudino jas visas. Pasisamdė naujų tarnų, pradėjo statybas, ruošėsi, užsisakinėjo sukneles. Tetai ir pusseserei tai buvo proga susirasti vyrą. O Emilijai ir Veltai buvo proga suartėti šeimai.
Vieną dieną mergina ramiai atsipūtė svečių priimamajame  Jame niekas nesilankydavo. Tik staiga durys suskambo ir įlėkė ne kas kitas, o Taurys Didžiokas. Jis pamatęs Emiliją atrodė kaip pasipūtęs šuo.
- Tu žinai, kad nemoku šokti ir vistiek kvieti į tokį pokylį, kuriame dominuos šokiai.
- Grafe, ne visas pasaulis sukasi aplink jus.
- Tikrai, aš esu grafas, pakviestas ir nemokantis šokti. Tai bent ironija. Kaip aš žmonėms pasirodysiu, tavo manymu? – su piktu balsu vis dar dėstė savo mintis Emilijai.
- Tai tą dar galima pataisyti. Grafe, Taury Didžioke, ar norėtumėte išmokti šokti.
- Nejau mokysi šokti.
- Jus manau esate labai gabus žmogus – kaip manote, visas Taurio ego pasipūtė nuo šių žodžių ir pykčio nebeliko. – Tai prašau sekti paskui mane.
Moteris vyrą vedėsi koridoriais, tuo tarpu Taurio galvoje sukosi garbanotos mintys. Juk vyras mėgdavo moterų draugiją, o tuo labiau mėgdavo su jomis būti. Tai pabūti kartu su Emilija – jam buvo didžiulis iššūkis. Ji nealpo ir nesekiojo aplink jį. Būdama ugningos prigimties ji kuo puikiausiai sugebėjo susitramdyti. Jie įėjo į šokių salę, kuri buvo šiek tiek pritemusi, dėl šviesos. Saulė dar buvo rytmetinėje pusėje, ir jos spinduliai nepasiekė šios salės langų.
- Adomai, atvedžiau tau mokinį – sušuko Emilija.
- Ką? – aš maniau, kad tu mane mokinsi.
- Grafe, aš šoku, o nemokinu. O Adomas puikus mokytojas, manau patirsit abu nuostabių akimirkų.
Ir vėl paspruko. Tuo tarpu pasirodo, kad šalia buvo dar viena pora ir Kristina Kilmoniutė, kuri pasirodo ir tapo nauja grafo šokio partnere.
- Grafe, malonu, kad prie mūsų prisijungiate. Mes mokinsiu antradieniais ir ketvirtadieniais panašiu laiku, kuriuo jus atvykote. Tikiuosi išdrįsit? – intriguojančiai pradėjo kalbėti Adomas.
- Jus mane vadinat bailiu?
- Aš niekaip jūsų nevadinu, nes jus dar net nepradėjot.
- Tai mokinsiuosi. Ir parodysiu, kas esu tai jūsų grafaitei Emilijai Lionei.
- Tai pradėkim iš pradžių...
Taip grafas įsivėlė į šokio pamokas. Tik neapskaičiavo vieno mažo dalyko. Kadangi jis buvo grafas visuomet buvo kviečiamas pietų, o prie pietų stalo sėdėdavo ne tik buvęs susižavėjimo objektas, bet ir naujas žmogus, kuris pradėjo siekti jo dėmesio – tai Daira Kmitaitė. Grafas buvo ne tik visai nieko vyras, bet ir be galo turtingas. Taigi už poros svaičių ir Daira atsidūrė šokio pamokose. Visaip stengdamasi sužavėti grafą.

Kažkurią dieną tarp visų darbų, kuriose galima greit paskęsti. Matas Velykus įžygiavo į valgomąjį labai išdidžiai. Rankose turėdamas dėžę.
- Grafaite Emilija, mano mergaite, turiu tau dovanų.
Mergina puolė ir atidarė tą dėžę. Prieš akis išvydo šokimo batelius. Jie buvo tokie nuostabūs ir tokie gražūs, kad Emilija niekada nėra mačiusi. Jos buvo padarytos iš šviesaus audinio ir padas stiprus, kad atlaikytų tiek daug šokių, kiek ji norės.