Kūryba it terapija
Tiek Dievas yra apdovanojęs žmogų, kad telieka tik dėkoti Dievui už tai, ką davė. Psichologai kūrybą pasinaudoja, kad žmogus galėtų gyti, taigi kuriantis žmonės turi pačią nuostabiausią terapiją. Juk yra naudojama piešimo terapija, smėlio terapija, fotografija, muzika ir t.t. Menininkams - menas yra aistra, vandenynas į kurį galvotrūkščiais gali pasinerti. Vieną kartą Vilniuje bevaikštant pamačiau užrašą: kiekvienas žmogus yra menininkas, bet tik menininkas gali tai suprasti. Taigi, noriu skatinti, kad ieškoti vietos, kur gali kurti. Gal tai ir nebus paskelbta pasauliui, bet užtat širdis prisipildys džiaugsmu ir padėka Dievui už nuostabią dovaną.
*** (mano)
Kiekvienas žodis tampa jūra į kurią gali pasinert,
Išneri į salą, kurioje pilna plaukiojančių žuvų.
Tos gatvės pasaulio kraštas Žmogaus ir Žodžio.
Sakiniai. Taškas nuo kablelio sudarė mane.
*** ( Eglė Kazbaraitytė) (mano mėgstamiausias)
Užmaršumas
Liga ar polinkis?..
Naujienai vieno pasakymo
ne visada pakanka.
Tu tai žinai,
todėl vėliau dar primeni...
Manai pakaks?
Ne visada...
Dažnai prireikia ir trečiojo karto...
Tada jau užantspauduota atmintyje?
Pasirodo,
ne visada!!!
Net susitikus kitą
žinantį naujieną,
ir jam pamėginus užantspauduoti
anas ne visada prisimins...
anas ne visada prisimins...
Taigi,
tai liga?
ar polinkis?
kaip man vėl patiiinka tavo nuotraukos!!!!! Ta su javų lauku iš viso nereali!!! O tavo mintys dėl kūrybos labai teisingos...Dievas tikrai kiekvienam davė savo ir menininkai tikrai yra ypač apdovanoti žmonės, tik kartais jie patys to nesupranta...Kiek žmonių kartais norėtų sugebėti nors mažumėlę teptuku ką patapyti - bet jiems neišeina, o tu sugebėdamas tai daryti, save dar iki nukritimo toleruoji, menkini...Tuo pačiu menkini ir Dievą, nes Jis tau davė tą dovaną...Ji duota tam, kad ją kažkaip panaudoti, o ne sumenkinti....Be to kūryba tikrai nuramina, ji kažkaip tave sušildo, pakylėja. Man ypač patinka pats kūrybinis procesas - pradėjimas kažko ir smalsuma kas iš to išeis...Kurdamas neretai jautiesi ir kažkoks ypatingas, kyla džiaugsmas dėl to paties proceso ir ne visada rezultatai tau patinka, bet ne tai svarbiausia...Galbūt kartais tau tiesiog reikėjo to kaip terapijos...O kartais vėliau sugrįžęs prie savo kūrinėlio stebiesi pats savimi, kaip tau taip pavyko kažkada sukurti....
AtsakytiPanaikinti