9697 gyvenimo diena
Štai ir vėl grįžtu prie savo gyvenimo dienų rašymo. Kas patraukė mane šiandien rašyti... Hmmm...
Gana juokinga istorija... Sakykime...
Tai va susiruošiau susitikti su draugais tam tikroje vietoje, panaršiau GPS telefone ir įsidėjau ausinukes. Klausysiuosi mandagios moteriškės, kuri nurodys man kelią.
Maždaug žinojau, kaip reikia ten nuvažiuoti. Pasirodo, mandagioji moteriškė mane vedė visiškai kitokiu keliu, o aš važiavau dar kitu keliu. Nes juk turiu savo galvą ant pečių. Tai moteriškė supyko ir su manimi nesikalbėjo visiškai ir bandė nustatyti man kitą maršrutą. Kas jai nelabai sekasi.
Kai sugalvojau grįžti į taką, kuriuo ji veda, dar labiau pasiklydau, nes GPS pradėjo neveikti. Supyko ant manęs galutinai. Kol galų gale išsijungiau GPS ir tiesiog žvalgiausi po žemėlapį. Tada pasiekiau savo tikslą. Taigi, mano kelionė truko 1,5 valandos, kai turėjo trukti tik pusę valandos.
Moralas... Hmmm... Ar kartais taip nėra gyvenime? Žinai tikslą, jo sieki. Eini to link, maždaug žinodamas kaip patekti, o kažkas kitas sako taip reikia eiti. Klausai - dar labiau pasiklysti. Kai iš tikrųjų protingiausia prisėsti pamąstyti ir pačiam pagalvoti kaip patekti tai, ko ieškai.
Bent jau taip pradedu mąstyti apie savo gyvenimą. Pradėjau vienu kelionės tikslu, ar tuo pačiu, bet kaip ten nuvažiuosiu dar nežinau. Kelionė bus įdomi, kaip ir gyvenimas. Vakar viena iš brangių draugių sakė: Svarbiausia žengti žingsnį. Žmogus niekada nebaigia tuo, kuo pradėjo. O svarbiausia yra pirmas žingsnis.
Šiandien facebook atradau tokia nuorodą: http://chronicle.com/blogs/profhacker/5-lessons-about-daily-writing . Čia vienas žmogus rašo apie iššūkį rašyti. Aš kartais pagalvoju, kad man reikia tokio iššūkio, kad neapleisčiau rašymo.
Kitas dalykas kuris privertė prisėsti prie blogo: Aš šiandien pasiklydau.
Gana juokinga istorija... Sakykime...
Tai va susiruošiau susitikti su draugais tam tikroje vietoje, panaršiau GPS telefone ir įsidėjau ausinukes. Klausysiuosi mandagios moteriškės, kuri nurodys man kelią.
Maždaug žinojau, kaip reikia ten nuvažiuoti. Pasirodo, mandagioji moteriškė mane vedė visiškai kitokiu keliu, o aš važiavau dar kitu keliu. Nes juk turiu savo galvą ant pečių. Tai moteriškė supyko ir su manimi nesikalbėjo visiškai ir bandė nustatyti man kitą maršrutą. Kas jai nelabai sekasi.
Kai sugalvojau grįžti į taką, kuriuo ji veda, dar labiau pasiklydau, nes GPS pradėjo neveikti. Supyko ant manęs galutinai. Kol galų gale išsijungiau GPS ir tiesiog žvalgiausi po žemėlapį. Tada pasiekiau savo tikslą. Taigi, mano kelionė truko 1,5 valandos, kai turėjo trukti tik pusę valandos.
Moralas... Hmmm... Ar kartais taip nėra gyvenime? Žinai tikslą, jo sieki. Eini to link, maždaug žinodamas kaip patekti, o kažkas kitas sako taip reikia eiti. Klausai - dar labiau pasiklysti. Kai iš tikrųjų protingiausia prisėsti pamąstyti ir pačiam pagalvoti kaip patekti tai, ko ieškai.
Bent jau taip pradedu mąstyti apie savo gyvenimą. Pradėjau vienu kelionės tikslu, ar tuo pačiu, bet kaip ten nuvažiuosiu dar nežinau. Kelionė bus įdomi, kaip ir gyvenimas. Vakar viena iš brangių draugių sakė: Svarbiausia žengti žingsnį. Žmogus niekada nebaigia tuo, kuo pradėjo. O svarbiausia yra pirmas žingsnis.
Komentarai
Rašyti komentarą