9699 gyvenimo diena
Norėjau rašyti apie nostalgiją, kurią jaučiu Lietuvai šiuo metu, bet atradau kitą atradimą.
Įsivaizduokite tokias situacijas:
1 situacija.
Vaikas sėdi prie stalo, ir klausia, kas yra blogas prie šio stalo. Sustojus ties broliu ar seserimi pasako taip, jis blogas. Brolis nueina verkdamas.
2 situacija.
Erzini vaiką, kad paimsi jo mamą, kad jis mažesnis negu yra iš tikrųjų. Vaikas nervinasi ir pyksta ir bando apginti savo mylimuosius.
3 situacija.
Pasiėmęs vaiką suki jį tol, kol pačiam apsvaigsta galva ir krenti negalėdamas pasikelti.
4 situacija.
Atsiguli ir vaikas bando tave pakelti, bet jam neišeina, nes vaidini kad neišeina pakelti. Tad žaidžiate smagiai, kad neina pakelti ir tu vis virsti.
Ko visos šios situacijos moko vaiką? Kokius žaidimus žaidžiame su vaikais? Priėjau pati išvados, kad mes mokome to, kokią realybę gali patekti vaikas per jo žaidimus. Erzinimas ir vadinimas blogu, rodo, kad tiek mes suagusieji vedame prie patyčių, norėdami pasirodyti kuris iš mūsų galingesnis.
3 ir 4 situacija man primena alkoholizmą. Galvos apsisukimas ir pakėlimas tėvų ar girtuoklių ir jų neina pakelti. Galbūt tai labiau iš piršto laužta, bet galima sakyti, kad mes nuo mažumės mokome vaikus pažinti tai, su kuo esame patys susidūrę. Mokome, kad tą realybę reikia priimti ir su ja teks susitaikyti, nes kartais kitaip nemokame.
Tiesa ta, kad mes turime stengtis keistis. Stengtis keisti savo požiūrį į gyvenimą ir duoti vaikams tai, ką iš tikrųjų norime išmokyti. Ne savo paties matytą realybę, bet pakeistą pasaulį. O tai galime pradėti tik nuo savęs. Keistis patiems, kad vaikai matytų kitokį pasaulį.
Vaikų žaidimai...
Įsivaizduokite tokias situacijas:
1 situacija.
Vaikas sėdi prie stalo, ir klausia, kas yra blogas prie šio stalo. Sustojus ties broliu ar seserimi pasako taip, jis blogas. Brolis nueina verkdamas.
2 situacija.
Erzini vaiką, kad paimsi jo mamą, kad jis mažesnis negu yra iš tikrųjų. Vaikas nervinasi ir pyksta ir bando apginti savo mylimuosius.
3 situacija.
Pasiėmęs vaiką suki jį tol, kol pačiam apsvaigsta galva ir krenti negalėdamas pasikelti.
4 situacija.
Atsiguli ir vaikas bando tave pakelti, bet jam neišeina, nes vaidini kad neišeina pakelti. Tad žaidžiate smagiai, kad neina pakelti ir tu vis virsti.
Ko visos šios situacijos moko vaiką? Kokius žaidimus žaidžiame su vaikais? Priėjau pati išvados, kad mes mokome to, kokią realybę gali patekti vaikas per jo žaidimus. Erzinimas ir vadinimas blogu, rodo, kad tiek mes suagusieji vedame prie patyčių, norėdami pasirodyti kuris iš mūsų galingesnis.
3 ir 4 situacija man primena alkoholizmą. Galvos apsisukimas ir pakėlimas tėvų ar girtuoklių ir jų neina pakelti. Galbūt tai labiau iš piršto laužta, bet galima sakyti, kad mes nuo mažumės mokome vaikus pažinti tai, su kuo esame patys susidūrę. Mokome, kad tą realybę reikia priimti ir su ja teks susitaikyti, nes kartais kitaip nemokame.
Tiesa ta, kad mes turime stengtis keistis. Stengtis keisti savo požiūrį į gyvenimą ir duoti vaikams tai, ką iš tikrųjų norime išmokyti. Ne savo paties matytą realybę, bet pakeistą pasaulį. O tai galime pradėti tik nuo savęs. Keistis patiems, kad vaikai matytų kitokį pasaulį.
Komentarai
Rašyti komentarą