"Pasak Pelenės": Šokis

Trečias skyrius: Šokis

Iš http://www.dancetones.org/dances.html 

Teta su močiute nesirodė keletą savaičių. Emilija iš to nieko neveikimo pradėjo jaustis įsprausta į sienas. Įsivaizduokit žmogų, kurio gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom ir tu nežinai nei ką su tuo daryt, nei kur čia bežvelgti. Jeigu atsidūrėte tokioje situacijoje, kuo puikiausiai galite suprasti Emiliją. Ji tenorėjo vieno dalyko – susirasti savo šeimą. Atrodo jau čia pat tas dalykas, bet taip toli. 

Emilija su Adomu sėdėjo prie pusryčių stalo. Marta juos aptarnavo. Beviltiškumas trykštantis merginos elgesiu siekė apogėjų. Adomas tai matė ir kuo puikiausiai tą suvokė, tad nusprendė – reikia pasikalbėti. 

- Emilija, ką galvoji daryti?

- Nesuprantu...

- Juk tavo gyvenimas pasikeitė. Tu turi kažkuo vistiek užsiimti. Gi pakvietė tave į svečius Margaspalviai, gal vertėtų pas juos užsukti. Prasiblaškytum belaukiant savo močiutės ir tetos. 

- Man reikia kažko daugiau ne to... 

- Ko pavyzdžiui...

- Kažkuo rūpintis, Adomai... 

- Tai rūpinkis. Gal nebebus viskas taip pat, bet kažkuo rūpintis gali. 

- Tavo teisybė, Adomai... Dėkui...  

- Beje, nepamiršk šįvakar važiuojam pas Margaspalvius. 

- Ach...

Adomas kartu su Emilija vakarui atėjus išsiruošė į balių. Pasirodo, pas juos atvažiavo Gulbinai. Merginai buvo malonu vėl juos susitikti. Tuo pačiu ją šiek tiek dar varžė žmonės, kurie buvo susirinkę pasisvečiuoti pas Margaspalvius. O jų buvo nemažai. Tame tarpe į svečius vėlyvą vakarą užsuko- Taurys Didžiokas. Jis pradėjo sukti sparną aplink vieną merginą vardu Kristina Kilmoniutę. Jos tėvas buvo bajoras atvykęs su žmona – gimdyti pas grafus Margaspalvius. Kristinai buvo vos 19 metų. Bet labai graži ir itin žavinga mergina. O grafas Didžiokas be galo mėgo pasibūti gražios merginos pašonėje. 

Emilija atsipūsti nuėjo į pašonę. Ją vargino dideli susibūrimai. Labai mėgo ramybę. Tik ne šio ne iš to ją pastebėjo Taurys. Labai suintriguotas šios merginos – ypatingai tuo, kad pirmo susitikimo metu buvo apsirengusi tarnaite. 

- Ką jūs čia veikiat? Jus su šeimininkė išruošėt į balių...- Taurys su savo elegantiškai šmaikščia šypsena kreipėsi į Emiliją, o šioji tik šyptelėjo. 

- O kas jums iš to?

- Greičiausiai jaučiatės labai pakylėtai- toliau savo tirada tęsė vyras. 

- Taip pakylėtai, kad net nebegaliu nusileisti. 

- Kur jūsų šeimininkė?

- Ji akivaizdžiai pasislėpė, kad niekas neužkalbintų šokti. Čia mažai kas moka šokti, o kas moka šokti, tai jos nepaleidžia iš rankų.

- Gaila, aš taip niekados neišmokau šokti. Pakviesčiau irgi. 

- Grafas Taurys Didžiokas nemoka šokti. Paskalos apie jus per daug įvertina jūsų viršenybe.

- Gali būti. 

- Emilija Lione- iš už nugaros grafui sušuko vienas bajoras. 

- Klausau – bajore – atsakė mergina. 

- Pašoktumėte su manimi?

- Gerai...

Tuo tarpu išsižiojęs Taurys paliko įstabiai nustebęs ir pastatytas į vietą. 

- Grafaite Emilija Lione aš žinau kas jus esat. 

- Taip – su karčia šypsena nusišypsojo Emilija

- Jūs – pelenė.

- O jūs, grafe, kas? Princas nemokantis šokti. 

Kai Emilija kartu su Adomu sėdėjo karietoje Emilija besišypsodama papasakojo apie susitikimą su grafu Tauriu. Adomas rimtai išklausė merginos.

- Pasisaugok jo... Jis nėra pastovus žmogus. 

- Iš kur žinai?

- Klausaisi žmonių ir supranti. Šiandien jis suka sparną jau apie Kristiną Kilmoniutę, o už kelių savaičių šalia jo atsiranda kita mergina. Tik tiek, bijau, kad nebūtumėt kita...

Emilija prunkštelėjo. 

- Adomai, aš neketinu įsimylėti. Mano širdžiai įsakinėja protas. 

- Kartais širdis neklauso proto.

- Kartais protas stipresnis už širdį. 

Adomo galvoje šmėkštelėjo mintis: „Kartais gyvenimas prikrečia pokštų“.